Реферат - Nafta - скачати безкоштовно
Химия

Реферат — Nafta — скачати безкоштовно


Реферат - Nafta - скачати безкоштовно

Завантажити реферат: Nafta

“NAFTA: Trumpa бkыrimo apюvalga, tikslai, reikrmл, perspektyvos”

NAFTA (The North American Free Trade Agreement) tai triral (1993m.) sutartis tarp JAV, Kanados ir Meksikos. Siekiant geriau suprasti jos atsiradimа, бутина irsiaiрkinti kai kurias aplinkybes bei visш trijш раліш dalyvavimo derybose (dll NAFTA sutarties) průюastis ir tikslus.

Прір pradedant kalbлti konkreіiai apie NAFTA, bytina bent trumpai uюsiminti apie kit laisvos prekybos sutartб, юinomа CUSTA pavadinimu (The Canada — US Free Trade Agreement). Mat ji didele dalimi llmл derybш dll NAFTA eigа ir paіiа jos formа.

CUSTA sutarties (1988m.) tarp JAV ir Kanados prelaidos:

Kanados ekonomikos augimas labai priklausл (ir iki riol smarkiai tebepriklauso) nuo prekybos. Tuo tarpu 3/4 visos Kanados prekybos yra prekyba su JAV. Taigi matome, kad JAV rinka Kanadai yra gyvybiрkai svarbi Taigi jai бутина uюsitikrinti kiek galima laisvesnб ir saugesnб “keliа” savo prekлms б JAV rinkа. Tuo tarpu 9 derimtmetyje JAV vis labiau лмл ryрkлti protekcionizmo tendencijos. Tai paskatino Kanadа inicijuoti derybas dl CUSTA sutarties. Kartu CUSTA sutarties pagalba Kanada tikлjosi paskatinti savo pramonлs реструктуризація.

JAV derлtis su Kanada dll CUSTA sutarties pasiraрymo paskatino nepasitenkinimas daugiaраліш (multilateral) derybш rezultatais (GATT rлmuose). JAV tikлjosi, kad derybos su Kanada taps “katalizatoriumi” daugiaрalse derybose. Tuo paіiu JAV, kaip ir Kanada, tikлjosi iр laisvos prekybos sutarties ekonominлs naudos.

Dar nespлjus pilnai бgyvendinti ріо (CUSTA) sutarties, Meksika inicijuoja derybas dl NAFTA. (Derybose dalyvauja JAV, Kanada ir Meksika). Juos dabar ir aptarsime:

Meksika

Po daugiau nei 40 metш ekonominio stіmosi politikos, paremtos importo substitucija ir izoliacija nuo “tarptautinлs ekonomikos”, Meksika devintame derimtmetyje pradljo юenklias reformas (sumyuіno .

NAFTA Meksikai — премонл pagreitinti ekonomikos augimа, pritraukti investicijas, бtvirtinti викdomas reformas bei uюkirsti keliа Meksikos prekiш iр JAV rinkos irstіmimui, nes po CUSTA pasiraрymo padidлjo Kanados prekiш konkurs

JAV

JAV NAFTA buvo traktuojama kaip galimybл sustiprinti ir stabilizuoti pietinб savo kaimynа. Buvo tikimasi, kad NAFTA’os salygotas Meksikos ekon. augimas paюabos politines nelegalios migracijos bei narkotikш prekybos problemas bei irsprжs politinio nestabilumo Meksikoje problemа.

Nors рі geo-politiniai tikslai buvo svarbiausi, bet reikia pripaюinti, kad JAV siekл gauti iр NAFTA ir kuo daugiau ekonominлs naudos.

Kanada

Kanados prekybiniai interesai Meksikoje yra gana maюi (prekyba su Meksika sudaro >2% Kanados prekybos), o nepatogumai dll NAFTA є юymiai didesni. Dll to Kanadoje imta manyti, kad iр vis neverta dalivauti derybose dll NAFTA (“Verіiau tegu Meksika ir JAV tariasi vienu du”).

Kokios gi průюastys lлмл, kad Kanada yra NAFTA narл? Tai galima airkinti tuo, kad dalyvavimas NAFTA Kanadai buvo geriausia iр galimш alternatyvш (nedalyvavimas був dar blogiau). Dalyvaujant NAFTA:

Bus irvengta «centro ir periferijш» santykiš, kai JAV galltш naudotis palankiomis prekybos su abiem partneriais (Kanada ir Meksika) salygomis, o Kanada su Meksika turлtш gerа priljimа tik pre JAV rinkos.

Kartu Kanada dalyvavima derybose dll NAFTA suvokл kaip galimybж revizuoti kai kuriuos CUSTA punktus (kad jie бути jai palankesni).

Taip pat dalivaudama derybose Kanada galljo maksimaliai survelninti neigiamas jos ekonomikai pasekmes, atsirasianіias dll Meksikos ir JAV prekybos liberalizavimo.

Kartu ilgu laikotarpiu Kanada tikлjosi ir ekonominлs naudos iр NAFTA’os (Meksikos rinka ir pan.).

Kalbant apie NAFTA reikрmж pasaulio prekybai, galima skirti dvi nuomones:

Vieni tyrinлtojai pasisako prir regioninius prekybinius susitarimus ir laiko NAFTA neigiamu reiркінію. Anot jш, CUSTA ir NAFTA brodo, jog yra “smarkiai” judama link tripoliario (trijш prekybiniш blokш) pasaulio. (Ріш bloks centrai: JAV, ES ir Japonija.) Rie blokai varюysis tarpusavyje, ko pasekoje didлs prekybiniш konflikt tikimybл. Pios nuomonls atstovai taip pat pabrlyia, kad regioniniш susitarimш daugljimo rezultat susidarys fragmentuotas (prekybiniu poyiыriu) pasaulis, kuriame mayesnls besivystaniš palys, prisijungusios prie vienitaro iрш. Taip pat teigiama, jog regionalismos nesuderinamas su daugiaрalлs prekybos sistemos principais, nustatytais 1947m.

Kiti mokslininkai palaiko regioninius prekybinius susitarimus ir laikos juos pozityviais reiрkiniais. Todll, anot js, NAFTA’os reikrml pasualio ekonomikai pozityvi. Рios nuomonлs раlininkш argumentai:

i) Regioniniai susitarimai skatina dinamiрkiausiа ir greiіiausiai auganіa pasaulio prekybos dalб. Рis argumentas grindюiamas бspыdingais prekybos tarp «раліш kaimyniш» augimo mаstais pasaulyje.

ii) Regionalizmas yra nauja “atvirumo” (“openess”) prekyboje forma.

iii) Rie regioniniai susitarimai, sudaromi laisva valia, bendrai pammus prekybai padeda, nes риш susitarimш pasekoje, iр tiesш, barjerai prekybai juk maюinami.

© Реферат плюс



Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован. Обязательные поля помечены *